Klubo istorija

informacija negalutinė, bus papildoma surinkus daugiau medžiagos iš archyvų

Mokslų akademijos turistų klubo oficiali gimimo data – 1974 m. sausio mėn. 8 d. 18.00. Chemijos ir cheminės technologijos instituto aktų salėje įkurta organizacija tuomet pavadinta Lietuvos TSR MA Jungtinė turistinė sekcija. Pirmininku išrinktas V.Panumis (CHI), jo pavaduotojas – J.Karuža (PFI), sekretorė – E.Linkaitytė (FMI), nariai – G.Čižauskaitė (FMI), I.Genutienė (CHI), V.Grinevičius (ZPI), A.Gudaitis (ZPI), V.Kaminskas (ZPI), R.Tarozaitė (CHI).

1977 m. vasario 28 d. MA turistų sekcijai suteiktas Turistų klubo vardas.

Pradžia buvo mažytis kambarėlis – sandėlys Mokslų akademijos aspirantų bendrabutyje 4 aukšte, kurio raktus turėjo Vaclovas Panumis. Tame pačiame kambarėlyje kartais prisiglausdavo ir tuo metu draudžiama „Kronika“.

Vladas Plikūnas, antrasis klubo pirmininkas prisimena, kaip Vaclovas Panumis jį įkalbėjo daryti žygius į tuometines instancijas, prašant suteikti sekcijai klubo statusą, plečiant patalpas. Vladas prisimena, kaip su Vaclovu įkalbinėjo tuometinį katilinės santechniką užleisti pusę kambario, kuriame dabar klubo sandėlys, kaip dabartinėj salėj buvo susandėliuotos sudegusių MA poilsio namų metalinės lovos, kaip buvo gautas leidimas jas išnešti. Buvo organizuotos talkos, ir klubo nariai, žingsnis po žingsnio tvarkė katilinę ir ją švarino. Išnešus lovas, buvo atrasti du didžiuliai katilai, kamino vieta ir ventiliacijos kaminas, kurio prireikus, paaiškėjo, kad jame supiltos statybinės šiukšlės, sumestos nereikalingos plytos. Kai buvo sumanyta įsteigti fotolaboratoriją, prireikus ventiliacijos, buvo bandoma tą kaminą išvalyti. Pirmasis bandymas buvo toks - paimta dvipūdė (24 kg) sunkumų kilnojimui skirta gira, pririšta prie virvių ir mesta iš viršaus, kad pramuštų susidariusį nepraeinamą sluoksnį. Po kelių tokių bandymų, atbėgęs bendrabučio komandantas vyrus sustabdė, nes dėl garso ir vibracijos visiems rodėsi kad griaunamas bendrabutis.

Sienelės idėja treniruotėms irgi buvo diskusijų objektas. Ne tiek dėl jos būtinybės, bet kaip ją statyt - įstumtom vidun plytom, ar iškištom į išorę... Nugalėjo saugesnis Vlado variantas. Sienelę mūrijo dviese... Vienas iš vieno krašto, kitas iš kito ir ties riba, kur abu susitiko praktiškai nėra išmūrytų vietų, kur galima rasti pastatyti koją... Sumūrytas židinys, kuris iki šiol teikia klubui jaukumo.

Klube susibūrė žmonės entuziastai, kuriuos vienijo aistra keliauti, pažinti ir save išbandyti kitoje aplinkoje. Klubas, lygiagrečiai su Miesto turistų klubu (vadovas A. Jucevičius) rengė turiadas, kategorinius žygius į įvairius tuometinius TSRS regionus. Klube veikė stipri vandenininkų sekcija, kurie nuolat kažkur plaukdavo. Į klubo gretas prisijungdavo jauni specialistai, kurie ateidavo dirbti į Mokslų akademijos institutus ar kitus padalinius. Anais stagnacijos laikais, veiklūs žmonės būrėsi klube galbūt net kaip neįvardintoje alternatyvoje, kad atsitraukti nuo tuometinės komjaunuoliškos veiklos vykdant TSKP politiką. Juk prie laužo, būry bendraminčių galėdavai būti savimi, sakyti tai ką galvoji, ką jauti.

Klubo patalpose beveik visada šurmuliuodavo žmonės. Čia susirinkdavom aptart kelionių maršrutus, pasidalint su kitais savo įspūdžiais po kelionių. Į sandėlį lėkdavom pasiskolint baidarės, sidabrinukės, ledkirčių, virvių. Sandėlio šeimininkas Vaclovas Panumis labai atsakingai šį inventorių saugojo, ir, neduok die, po žygio neatsiskaitei ir negražinai...

Klubas turi savo vėliavą, kurios keletą variantų nupiešė chemijos mokslų dr. Stanislovas Bronislovas Puntežis. O jau primiršta emblema puošia visus senuosius klubo metraščius.

Nuotraukoje Gintaras Labutis ir Darius Janušonis

š E.Kregždaitės prisiminimų - „1987 baigus KPI, pradėjau dirbti programuotoja eksperimentinėje gamykloje „Bitas“ prie Mokslų Akademijos Matematikos ir kibernetikos instituto. Mokslų akademijos darbuotojai atrodo visi iki vieno laisvalaikiu keliavo. Niekada nebuvus jokiame žygyje, atostogas nutariau praleist taip kaip ir aplinka. Keliauti. Nuėjus į Mokslų akademijos turistų klubo rūsį, pasiklausius kitų prisiminimų, jau tvirtai apsisprendžiau – pavasarį dalyvausiu turiadoje į Karakumus. Nepatekau su kai kuriais darbo kolegom į Petro Mažeikio grupę, nebebuvo vietos, bet čia pat buvo suorganizuota mums „čiainikams“ 1 kategorijos pėsčiųjų nauja grupė - vadovaus Puslaidininkių fizikos instituto jaunas darbuotojas Andrius Vaičys, o kad gerai viską darytų, jo grupėje tokie patyrę turistai, kaip Algina Baltrušaitytė, prof. Aloyzas Sakalas – jį prižiūrės. O vasarą jau kalnų pirmukė su Artūru Jakščiu į Fanus ir t.t. ir t.t... Mokslų akademijos turistų klubo nuotaikos įtraukė ir į politinius verpetus. 1988 birželio 3 d. sėdėjau ant palangės pilnutėlėje MA Didžiojoje konferencijų sąlėje kai gimė Lietuvos Persitvarkymo sąjūdis, o Vaclovo Panumio pakviestos, kartu su Egle Beniušyte skaičiavome per naktį parlamente (dab. Seimo rūmuos) balsus rinkimuose į TSRS Aukščiausiąją tarybą...“

Detalesnė klubo istorija turi pamažu persikelti iš popierinių archyvų į Metraštis ir renginių archyvas.

Mokslų akademijos turistų klubo prezidentai